Derybos dėl atlygio: kiek vertas auklės darbas?

Viename interneto portalų verda aktuali diskusija – kaip sudėtinga rasti auklę už 300 eurų per mėnesį, kai auklės paslaugų reikia vos keturias dienas per savaitę, nuo 8 iki 14 valandos. Šeimos papasakota paieškų istorija sulaukė daugybės komentarų. Pasvarstykime ir mes: auklės darbas - sunkus ar lengvas? Reikalauja pašaukimo, žinių, ar gali dirbti bet kuris, neradęs kito darbo? Vertas minimalios algos, ar priedų ir paskatinimų?

 

Viena vertus, auklės dažniausiai dirba 1-2 valandas ilgiau (neskaičiuojant kelionės į namus), nei tėvai. O jei dar šauniausia auklė gyvena tolėliau, neretai jai tenka keltis 5 valandą ryto, kad spėtų išleisti tėvus į darbą nuo 7-os, o namo ji sugrįš tik 19-ą.. Sakysite, kad yra daugybė tokių darbų, kai žmonės dirba kitame miesto gale ir joks darbdavys nesuka sau galvos dėl darbuotojo kelionės namo, ar kada jam reikia keltis... 

 

Kita vertus,  nederėtų pamiršti, kad auklei paliekame gyvą žmogutį, o ne kompiuterį, ar plaktuką. Auklei prireiks daug išmonės, jėgų ir atidumo dirbti 10-12 valandų per parą su kūdikiu, ar vietoje nenustygstančiu mažyliu. Į visa tai reikia atsižvelgti ir derantis  dėl atlyginimo. Derybų metu būtina aptarti ir netikėtas situacijas: galimybes išsikviesti auklę nestandartiniu laiku, o už jos rūpestį ir ekstra-pagalbą atsilyginti atitinkama priemoka.

 

Kai kuriuos tėvus piktina, jog papildomi mokesčiai auklėms – už ligos dienas, atostoginius  –  neretai tampa savotiška šantažo priemone, derantis dėl atlygio. Argumentas jei auklė dirba nelegaliai: neturi verslo liudijimo, ar nesudarė darbo sutarties, – neturėtų reikalauti ir pagal darbo kodeksą priklausančių išmokų bei priedų. Kai auklių pasiūla mažesnė, nei paklausa, visada atsiras diktuojančių savas sąlygas. Patarimas: labai atsargiai vertinkite tokias kandidates, kurios jau pirmojo pokalbio dėl auklės darbo metu domisi vien būsimu atlyginimu. Laimei, mūsų pažinčių su įvairiomis auklėmis patirtis rodo, kad tikrai ne visos jos tokios!

 

Mitas, kad aukle gali tapti bet kas, nes ji pusę dienos nieko neveikia, pamažu griūva. Pastarąjį dešimtmetį labai stipriai keitėsi požiūris į tinkamą ir kokybišką vaikų priežiūrą „supermamų“ karta išaugino reikalavimus auklėms. Ar atitinkamai pakilo ir atlygio skaičiai? Turėtume įsisąmoninti, jog pigių „superauklių“ nebūna. Auklės profesija matuojama ne diplomais, o pašaukimu ir meile vaikams. Turbūt sutiksite, kad brangiausio pasaulyje turto priežiūra, atsakomybė už vaiką ir namus, kol dirbate, nusipelno didesnio atlygio.  

 

Linkime abipusės pagarbos ir rasti optimaliausią sprendimą derybose, o svarbiausia, kad jose laimėtų rūpestingai prižiūrimas vaikas.

Sėkmės!